Beatričės namai

A. Vienuolio 12-1, Vilnius

II–V 15–19 val.
VI–VII 11–19 val.

Beatričės namai pasakoja istoriją, kurią galima išgirsti, pamatyti ir pajusti. Tai autentiškas trijų kambarių butas, kuriame 1971–1988 m. gyveno viena ryškiausių Lietuvos kamerinės muzikos atlikėjų, dainininkė Beatričė Grincevičiūtė. Jaunystėje praradusi regėjimą ji sugebėjo įsitvirtinti muzikos scenoje ir pelnyti publikos meilę. 

Beatričės namų tikslas – supažindinti reginčiuosius su regos negalia ir iššūkiais, kuriuos patiria ją turintys žmonės. Padalinio interesų lauke taip pat yra sovietinio Vilniaus kultūrinis gyvenimas, to meto būsto politika, A. Vienuolio gatvės kvartalas ir jo gyventojai. 

Plačiau

Dabar padalinyje

Nuolatinė ekspozicija

Nuolatinė Beatričės namų ekspozicija apima du dainininkės Beatričės Grincevičiūtės (1911–1988) buto kambarius ir koridorių. Šiame bute regos negalią turėjusi dainininkė gyveno 17 metų – nuo 1971-ųjų iki mirties. Nuo 1988 m. nepakitęs buto interjeras perkelia lankytojus į sovietinio Vilniaus tikrovę. Kiekviena detalė – nuo baldų ir plokštelių grotuvo iki Brailio rašymo priemonių bei meno kūrinių – išsaugota taip, kaip ją paliko Beatričė.

Daugiau

Apsilankykite padalinyje

Atvykimas

A. Vienuolio 12-1, Vilnius

II–V 15–19 val.
VI–VII 11–19 val.

Beatričės namai įsikūrę miesto centre – A. Vienuolio g. 12. Muziejų patogu pasiekti pėsčiomis, dviračiu, automobiliu ar viešuoju transportu. Šalia muziejaus įrengti dviračių stovai. Artimiausios viešojo transporto stotelės – Operos ir baleto teatras, o kiek toliau –Vinco Kudirkos aikštė.

Atvykus automobiliu, jį galima pastatyti šalia Operos ir baleto teatro esančioje aikštelėje. Tai mėlynoji parkavimo zona, 1 val. kaina – 2,50 Eur.

Atvykę į A. Vienuolio g. 12, nuo gatvės pusės pamatysite Beatričei Grincevičiūtei skirtą memorialinę lentą – tai ženklas, kad radote Beatričės namus. Įėjimas į muziejų yra iš kiemo pusės, todėl reikės praeiti pro vieną iš arkų (kairėje arba dešinėje).

Prie laiptinės durų paspauskite mygtuką 1 – jus pasitiks muziejaus darbuotoja/s. Muziejus įsikūręs pirmame aukšte. Iki jo reikia įveikti keletą pakopų – yra neaukšti laiptai, taip pat du slenksčiai: apie 15 cm ir 6 cm aukščio.

Svarbios detalės

Beatričės namuose perkant bilietą galima atsiskaityti tik kortele.

Vidiniame kieme, prie pat muziejaus įėjimo, yra dviračių rakinimo stovai. Atvykus paspirtuku jį galima įsinešti į vidų, tačiau muziejuje erdvės nedaug, tad, jei įmanoma, paspirtuką prašom palikti lauke.

Beatričės namai – memorialinis muziejus, įrengtas autentiškame bute. Lankytojai juda per originalias gyvenamąsias erdves – čia nėra stendų ar vitrinų, o daiktai ir baldai eksponuojami taip, kaip buvo naudojami kasdienybėje.

Įėjus pirmiausia patenkama į koridorių.

Iš jo galima patekti į:

miegamąjį (kairėje),
svetainę (tiesiai),
parodų kambarį – galeriją (dešinėje).
Šalia galerijos – buvusi virtuvės erdvė, kurioje dirba muziejaus darbuotojai; lankytojai į ją nevedami. 

Judėjimo kryptis nėra nustatyta. 

Atvykę į muziejų pateksite į prieškambarį, kuriame galima pasikabinti lauko drabužius ir pasidėti daiktus.

Koridoriuje, šalia buvusios virtuvės, įrengtas sanitarinis mazgas. Deja, jis nepritaikytas žmonėms su judėjimo negalia.

Kadangi Beatričės memorialinis butas-muziejus įkurtas buvusiuose jos namuose, didžioji ekspozicijos dalis yra nuolatinė. Atskirame parodų kambaryje rengiamos laikinos parodos, kurių atidarymai yra nemokami ir atviri visiems.

Užsakytų ekskursijų ir edukacinių užsiėmimų metu lankytojų grupes lydi edukatorė/ius ar kita/s muziejaus darbuotoja/s. 

Atvykus be išankstinio susitarimo, norinčiuosius gali palydėti edukatorė/ius ar kita/s darbuotoja/s, o savaitgaliais – muziejaus savanorė/is.

Muziejuje nėra ryškių ar mirksinčių šviesų, aplinka rami ir stabili, lankytojų paprastai nedaug. Erdvės nedidelės, jaukios, tačiau didesnėms nei 15 žmonių grupėms gali būti ankšta.

Jei pageidaujate atvykti ramesniu metu arba turite klausimų dėl aplinkos, susisiekite su mumis – mielai padėsime suplanuoti jums tinkamiausią laiką.

Dauguma muziejuje vykstančių renginių – vaikų koncertai, parodų atidarymai, knygų pristatymai, paskaitos, diskusijos ir panašiai – yra nemokami. Apie mokamus renginius informacija pateikiama atskirai.

Kiekvieno mėnesio paskutinį sekmadienį muziejaus lankymas yra nemokamas. Darbo laikas – kaip kiekvieną sekmadienį: nuo 11 iki 19 val.

Taip, daugumą daiktų galima liesti, taip pat galima prisėsti ant lovos, kėdžių ar minkštų baldų svetainėje. Kai kurie eksponatai yra trapūs – apie juos informuos muziejaus darbuotoja/s ar savanorė/is.

Lankytojai kviečiami palikti atsiliepimą svečių knygoje ir užpildyti anketą, kurią rasite nuskanavę QR kodą prieškambaryje. Taip pat laukiame jūsų laiškų el. paštu renata@vilniausmuziejus.lt.

Vežimėliai

Muziejus įsikūręs buvusiame bute, todėl judėjimas su vaikišku vežimėliu galimas, bet nepatogus. Rekomenduojame vežimėlį  pastatyti laiptinėje arba suskleistą palikti prieškambaryje. 

Kūdikio maitinimas

Kūdikį pamaitinti (žindyti) galima bet kurioje muziejaus erdvėje. Jei pageidaujate ramesnės aplinkos, kreipkitės į darbuotoją ar savanorę/į – susitarus galima uždaryti duris miegamajame ar svetainėje.

Vystymo stalas

Šiuo metu muziejuje nėra vystymo stalo – atsiprašome už nepatogumą. 

Edukaciniai užsiėmimai

Beatričės namai
Svajonė mano delne
  • Trukmė: 60-90 min.
  • 5-8 Klasė, 9-12 Klasė
Beatričės namai
Spalvomis apie paukščius
  • Trukmė: 60 min.
  • 1-4 Klasė, Ikimokyklinukams
Visi edukaciniai užsiėmimai

Daugiau apie Beatričės namus

Šie namai – tai gyva istorija, kviečianti pasinerti į praeito šimtmečio kultūrinį, estetinį ir emocinį pasaulį. Beatričės Grincevičiūtės (1911–1988) gyvenimas atspindi dramatišką Lietuvos istoriją – nuo vaikystės dvare, artimųjų emigracijos ir tremties iki sėkmingos kultūrinės karjeros sovietmečiu. Tai namai, kurie įkvepia: nepaisydama regėjimo negalios, Beatričė siekė savo svajonės dainuoti. Jos istorija liudija atkaklumą, kūrybinę galią ir stiprybę. Per savo gyvenimą dainininkė atliko apie tūkstantį įvairių kompozitorių kūrinių.

Dviejuose iš trijų Beatričės kambarių laikas sustojo 1988-aisiais. Autentiškas buto interjeras perkelia į sovietinio Vilniaus tikrovę. Kiekviena detalė – nuo baldų ir plokštelių grotuvo iki Brailio rašymo priemonių bei meno kūrinių – išliko taip, kaip Beatričė paliko.  

Trečias kambarys pagal poreikį transformuojamas į nedidelę parodų salę, teatro ar koncerto sceną, susitikimų ir edukacijos erdvę.

Beatričės namuose vyksta patyriminės ekskursijos, kurių metu lankytojai išgirsta Beatričės gyvenimo istoriją, klausosi jos įrašų per originalų patefoną, gali prisėsti ant sofos svetainėje ar paragauti kavos pagal originalų Beatričės receptą. Plokštelės traškesys čia tampa ypatingu prisiminimų garso takeliu. Šiuose namuose taip pat galima susipažinti su regėjimo negalią sovietmečiu turėjusių žmonių kasdienybe.

Beatričės namai yra atviri įvairaus amžiaus lankytojams: nuo smalsių darželinukų iki brandžių senjorų. Edukacinės veiklos suteikia žinių ir naujų patirčių. Kiekvienas apsilankymas tampa asmenišku susitikimu su istorija, muzika ir įkvepiančia asmenybe, nepasidavusia negalios ribojimams.

Beatričės namai yra vienintelis muzikinis memorialinis muziejus Vilniuje. Jis įkurtas 1993 m. ir yra greta Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro. Tame pačiame name (dab. A. Vienuolio g. 12, buv. Dujų g. 6) gyveno ir kiti žinomi sovietinės Lietuvos menininkai: kompozitoriai Stasys Vainiūnas (1909–1982), Benjaminas Gorbulskis (1925–1986), dainininkas Valentinas Adamkevičius (1925–1976), baleto artistas Vytautas Grivickas (1925–1990), aktorius Romualdas Juknevičius (1906–1963) ir kiti. 

Beatričė gyveno pirmame šešių aukštų daugiabučio aukšte. Pastatas užbaigtas statyti 1960 metais. Jo projektą rengė iš Leningrado (dab. Sankt Peterburgo) į pokarinį sovietinį Vilnių pakviesti architektai, o namas pastatytas pagal vietinių architektų šiek tiek modifikuotą ir sumodernintą projektą.